Apie ,,Avietinius oskarus". Visos gėlės jei auga gėlyne yra mylimos, už tam tikras savybes, bet numylėtinės, iš daugiamečių augalų tarpo, kurioms skirčiau ,,Avietinius oskarus", yra šios:
1.Heucheros, heucherelės, tiarelės - spalvingi lapai nelepus būdas, meilė iš pirmo žvilgsnio.. :geda2: Yra ir kitas - teisingas pavadinimas - alūnės, nelimpa man jis. Iš šios grupelės norėčiau išskirti - heucherą ,,Stormy Seas" ir
Heucherelę ,,Sweet Tea" :
Tiesa, kiek blogiau žiemojo ,,Electra", ,,Amber Waves", ,,Midas Touch".
2. Vaizginos - visiškai nereiklios, gražūs lapai, nuostabiai gan ilgai žydi, greit plinta ir lengvai užpildo užduotą erdvę, myliu už jų meilę gyvenimui.. :D patinka ir naujos jų atmainos, ieškau ,,Arctic fox".
Išskirčiau ,,Burgundy Glow" už lapų spalvinę gamą, ,,Black Scallop"- nepaprastai gražūs tamsūs blizgūs standūs lapai, kompaktiškas ne taip greit plintantis krūmelis.
vaizgina
3.Flioksai. Tiek šliaužiantys tiek šluoteliniai, nu nereiklūs, daugiamečiai- žydi kaip už motiną tėvynę..ir kilimais ir žiedų bombom..
Šluotelinis flioksas ,,Ania":
4. Įvairūs dekoratyviniai česnakai - na koks gėlynas be jų - gražiausia man: ,, Purple sensation "-dėl jų purumo, spalvos ryškumo, ,,Shubertii"- na ten tai fejerverkas, žiedyno dydis nerealus,
Allium ,, Karataviensii":
- nu su niekuo nesupainiosi, akį traukia žydėjimo metu kaip magnetas, ir ,, Sphaerocephalon " šių vis dar ieškau - gražučiai man, ryškūs vyšniniai, na purple spurgiukai..
5. KRAUJAŽOLĖ - šių metų atradimas, iškart į geriausių dešimtuką - o gi labai fotogeniška, žydi veik visą vasarą, puri, pats krūmas lengvas, daugybė šakelių, padeda įkomponuoti daugybę stambiažiedžių primų. Kaip ir apjungia, papildo, neįkyrios spalvos, kaip fonas. Keista, auginau daug metų, bet niekad nekrito ji man į akį..Gal nebuvo tos tinkamos spalvos, rūšies.. :D Kol kas didžiausią susižavėjimą sukėlė ši veislė:
Achillea ,,Forncett Beauty"
Antras metų atradimas - rūgtis( būtent Persicaria affinis)- tikrai žydi visą vasarą..tikra gėlių žydėjimo čempionė.
Persicaria affinis
O juk seniau net nepagalvodavau, kad reikia ir foninių neįkyrių augalų, visad atkreipdavau dėmesį tik į solistus.. :D
6. Astilbės, arunkai, vingiorykštės - purių margaspalvių šluotelių mylėtojams. Puikiai auga net pavėsyje, nors gerai pakelia ir saulėkaitą. Mylimiausia astilbė ,,chinensis var.pumila" - žemutė ir viena iš vėlyviausių veislių, ,,Erika"- dvispalviai persiliejantys itin švelnių atspalvių žiedynai, ,,Anita Pfaifer", ,,White glory", didysis arunkas - nuostabus pavėsingo ir ne tik kampelio solistas...
Astilbė ,,Europa"- iš favoričių tarpo:
viena iš daugelio astilbių
6. Bijūnai. Nauja passija šiais metais, nors turėjau jų nemažai, noriu vis daugiau. Nuostabūs žiedai, gausus žydėjimas, kvapnūs, spalvų ir formų įvairovė, tobuli. Šiemet papildžiau jų net naujom 12 veislių. Uoj kitąmet bus naujų nuotraukų. Gražiausios: stambiais žiedynais, ypač taisyklinga super pilnavidure forma ir neatsilaikiau naujai madai - tuščiaviduriams..: ,,Felix Supreme", ,,Kelway's Glory", ,,Henry A,Sass". Bijūnas ,,Mons.Charles Levegne"- išsiskiria neįtikėtinu žiedo dydžiu, persiliejančiomis spalvomis ir užburiančiu kvapu ir itin gausiu žydėjimu:
Bijūnas,,Myrtle Gentry"- labai stambūs stulbinantys žiedai:
- aišku, jei Kauno botanikos
sode nesukeisti pavadinimai. ,,Do TELL", mano ieškoma ,,Žemchužnaja
Rossyp", ,,Carrara", ,,Sword Dance", tęsčiau ir tęsčiau sąrašą..
7.Šilokai - nelepūs, įvairiapusiai, margaspalviai, daugiaaukščiai. Išskirčiau ,,Angeliną", ir ,,Purple Emperor". Keista, bet yra ir tokių su kuriais nesusidraugauju, pvz.pastarasis - man be proto gražus, bet savo sraigių dėka, jis veik baigia nunykti, rudeniop nepamatau jų grožio. Lieka nugraužti pliki stiebai, apie žiedūs nėr ką ir kalbėt.
8.Pševalskio gaurė - tobula aukštaūgė gražuolė, ilgos žiedų žvakės, išraiškingi karpyti lapai, pasižymi ilgalaikiu žydėjimu, nėr ką ir be pridurti, spręskit patys:
9.Snapučiai - net nesiplėsiu kokia įvairovė, juk be solistų augalų reikia ir tokių užpildančių, papildančių, paprastai puošnių. Gražiausias man atstovas -
Geranium magnificum ,,Rosemoor"
,,Orion" ir ,,Max Frey". Dar tik
susipažįstu su šiais augalais, daugybė atmainų, vis dar ieškau
išmėginu. Kol kas neatsidžiaugiu visais turimais snapučiais. O su
laiku, susižavėjimas jiems tik stiprėja.
10.Rožės ... Nieko daugiau apie jas nerašysiu, tiek jau visko prirašyta ir be manęs. Kelios jų:
Rožės ,,White Meidilan" ir ,,Bonica 82"
Iš sąrašo matosi, kad iš visų jėgų stengiuosi nepasiduoti olandiškai bangai. :D
Kaip kažkas minėjo, meilė augalams nepastovi. Greit keičiasi mylimieji favoritai vietomis, vieni iškrenta, kiti nusileidžia savo reitingų lentelėje, matyt nuo amžiaus, nuotaikos, mados ir grožio supratimo. Pastaruoju metu man patinka visi šluoteliniai augalai ir burbuliukais žydintys, spalva, kaip ne keista, balta, kurios seniau labai vengiau.O dabar vis daugiau pastebiu jos privalumus, ypač vėlai vakare - kai kitos tamsios (violetinės, bordinės, mėlynos) spalvos paskęsta tamsoje, o balta - žėri ir toliau traukia akį ir kaip ji suriša visus gėliukus.
Vis dar patinka vyšninė - bordinė - violetinė.
Nevengiu ir neapriboju savęs kitomis spalvomis. Visos gražios, svarbu tinkamoje kompanijoje ir ne spalvų jūroj. Ne visad man dar pavyksta, nors jau daugiau nei 25 metus gėlės ir augalai - mano mylimiausias hobis, gal net sakyčiau manija, kuri įtraukia, džiugina atpalaiduoja, nuskraidina..
Ir aišku, man gėlynas - ne vien žydinčios gėlės, tai buvo mano gėlininkystės manijos pradžioje - jei ne žydi, tai kam gėlyne reikalinga?.. juokina prisiminus.. Kaip tai seniai buvo..Tai vieta - kur pailsi fiziškai, nežiūrint viso įdėto triūso ir asmeninio dėmesio, kurio reikalauja kiekvienas augalas: nors ranka perbraukt per lapus, nors kauptuku žemelę aplink šaknis pakedent. Vieta - kur atsipalaiduoji emociškai ir papildai jėgas energija, sklindančia iš aplinkos, ir tiesiog - nusišypsai....
Norisi visumos - mano gražaus gėlyno supratimas - bendrame plote įkomponuoti tiek žydintys margaspalviai lapuočiai, suteikiantys gėlynui apimties, papildantys sodą ne tik žiedais ar margintais lapais, bet ir kvapais (jazminai, alyvos, sedulos, magnolijos, azalijos ir t.t..). Beje, tai dar viena neatsiejama mano sodo dalis - kad sodas ne tik žydėtų, bet ir kvepėtų. Virpintų ten giliau, apimtų visus mūsų receptorius, kad lietųsi per kraštus žiedai.Gal ne visai tiksliai, bet mane tai ypač žavi, kai persiliejantys nuo svorio žiedų kupolai susilieja pereina vieni į kitus, apjungia, papildo, užpildo... Dauguma pradėdami kurti gėlyną apie juos net nepagalvoja, kaip ir aš kadaise.
Ir aišku spygliuočiai - dekoratyvūs ir suteikiantys žalumos pilkumos, spalvų, fono visą sezoną, ypač žiemą. Ką bekalbėt apie oro valymą, ypač mieste. Na vieni privalumai ir nei vieno trūkumo. O jau jų įvairovė, tai oho.. Rinkis ko tik širdelė geidžia ir mūsų platumos leidžia.
O jau visa kita, kai yra šis stuburas, užpildo gėlės. Dominuojančios-daugiametės, nelepios, puošiančios žiedais, lapų faktūra, jei nežydi, tai puošia margintais lapais, vėl gi svarbus kvapas. Kaip pvz. hiacintai...Tiesa, tai svogūninė gėlė ir apie jas kada nors plačiau parašysiu.
Stengiuosi, kad gėlyne nebūtų tuštumos, kad nuo pavasario iki rudens būtų ,,veiksmo" - žydėjimo, ir jei pavasarį vyrauja vienos spalvos, vasara gėlynas atrodo visai kitaip, rudenį - gėlyną atrandi iš naujo..
Neapsieinu ir be vienmečių gėlių. Jos gėlynui suteikia įvairumo, pasirenkant kasmet naujas gėles, gėlynas suskamba naujai. Norėčiau išskirti: kvapnias: lobuliarijas, serenčiukus, pelėžirnius. O dar pridėjus dvimetes: tiesiarages našlaites, rusmenes, piliarožes, lunarijas, kvapiąją vakarutę, violetines tūbes, gaisrenas išryškėja būsimo paveikslo vizija.
Taip pat labai patinka kai vienos rūšies augalų būna daugiau, sodinama grupėmis, atsiskleidžia visas jų grožis. Tas ateina su laiku..
Kad ir kokie bebūtų norai permainom, savo vizijos įgyvendinimui mane apriboja laikas, turimas žemės kiekis ir finansai. Kai kurie išsvajoti augalai, kurių sąrašas vis nemažėja - oho kaip kerta per piniginę.
Kartais norisi tiesiog džiaugtis ir mėgautis, pavargau nuo revoliucijų. Smagiausia gerti karštą gėrimą lyjant obels, vyšnių žiedlapių lietui. Lengvu vėjelio dvelktelėjimu užuosti svaigius romantiškus lengvus žiedų aromatus. Užmerkus akis girdėti paukštelių ulbavimą, smagų čiauškėjimą, bičių dūzgimą, ir grožėtis žiedų ir formų jūra...(taip jūra, 6a. sklype.. :D , nes vietos daržovėm veik nebeliko ir visur kur tik galima pasodintos gėlės..) nu manjakė..ką čia bepridursi.. :lotuliukas: :geda2:
Užsiminiau apie daržoves, nors jų liko tikrai žymiai mažiau, bet būtiniausioms savo šeimai, tikrai stengiuosi rasti vietos ir auginti: pomidorai:
Šiemet teko pagaliau įgyvendinti seną savo svajonę - išmėginti naujas netradicines pomidorų veisles, ir patirti naujus intriguojančius skonius.
Tęsiant sąrašą: agurkai, ridikėliai, česnakai, įv.salotos, krapai, įv.svogūnai, petražolės, rūgštynės, krienai ir rabarbarai
nemažai prieskoninių augalų: įv.mėtų, melisų, šalavijų, gelsvės, čiobrelių, raudonėlių žydėjimo metu aplipusių drugiais, naujovės nuostabaus kvapo - anyžinio lofanto ir anyžinės ožragės, pankolių. Neapsieinu ir be uoginių kultūrų: braškių
Braškės ,,Induka" - produktyvi veislė, pasižyminti itin didelėmis, standžiomis uogomisbei žemuogių, kelių veislių aviečių, neseniai pasodintų šilauogių,
Šilauogės ,,Spartan" pimasis derlius, labai gardus..mmmm..
vijoklinių margalapių ir dailiųjų aktinidijų - su ypač daug vitaminų turinčiomis uogomis, tradiciniai agrastai bei serbentai, augantys kiekvieno sodyboje, pūkuota vyšnaitė, trešnės, abrikosai, persikas, slyva, senovinės dar senelių sodintos vyšnios ir kelios didžiulės obelis, kurios švelniai apgaubia visą sodą.
O viskas prasidėjo dar kai man buvo 6m.. Mėgau gėlytes, skyniau uosčiau, norėjau mėginti jas auginti. Turbūt kaip ir dauguma mergaičių. 11 m. jau pati tįsiau augalus iš miškų, pievų, sodinau eksperimentavau... Labai daug ko išmokė greta gyvenanti kaimynė Onutė.. Vis dar Ją menu geru žodžiu... Oj kiek gėrybių pateko į mano gėlyną Jos dėka. O kiek naudingos patirties apie augalus, jų priežiūrą, kitas subtilybes, kurių knygose ilgai reiktų ieškoti. O kai sodą paveldėjau iš senelio, tai ir prasidėjo..reformos (kiek mano vaikiškos jėgos leido būnant 15m. Iš apleisto gūdaus seno obelų-vyšnių sodo, kur saulės spinduliai sunkiai prasiskverbdavo, su kur ne kur išlindusiu žiedeliu, užverstu malkų-lentų krūvom, su galybe sandėlių sandėliukų, kur prikrauta įv. šlamšto, jau nekalbu apie užkastus ,,lobius" (su vyru radom ne vieną stiklainį, pinigų deja-ne.. :D, kirvių, įv.metalo, net metalinę lovą ir visą tvorą, stiklo šukių..) - iki šių dienų paversti žydinčia oaze (man) mieste. Gailiuosi, kad riboja plotas, norai beribiai, bet matyt nespėčiau ir nesusitvarkyčiau.
Kalbant apie norus.. Pamatau naujoką augalėlį, kurio dar nepažįstu, bet užkabina kažkuo, ir noriu... Man ta stadija - nepraeinama.
Su augalais draugauju senokai, bet vis dar darau klaidų, vis dar atrandu, kad nežinau to ar kažko kito.. ir čia praverčia gėlininkų forumai ir gelbsti dėdė Googlas.. :D
Negaliu nepaminėti ir gėlyno nuolatinių lankytojų, be kurių jis būtų dirbtinis, negyvas, negyvenamas: tai drugeliai, laumžirgiai, širšės, bitės, galybė paukščių, driežų, katinų.
Šįkart - mažytis voras.
Aplanko ir ežiukai, užklysta voverės..net šešką mačiau.. :lotuliukas: Kartą užklydo net dekoratyvinis gaidys, gražus miniatiūrinis kaip iš pasakos tupėjo ant žydinčios slyvos šakos. Ot buvau nustebus ryte jį išvydus. Dvikojų neminėsiu.. :D Naujovė - atšilus orams - ogi gausybė oro balionų praskrenda virš galvų. Net nežinau džiaugtis ar rūpintis, kartais į juos žiūrint ir neramu būna..Turiu ir ne tokių mielų svečių - tai sraigės ir ne vieną tūkstantį :verysad: , o tai jau visai kita tema..
TAD APIBENDRINANT mano sodas - gėlynas aprūpina ne tik reikalingiausiais, o ir retais vaisiais, daržovėm, prieskoniniais augalais, gausybe žiedų, spalvų ir pojūčių, bet ir gera nuotaika. Šiam kartui tiek, išsiplėčiau..
1.Heucheros, heucherelės, tiarelės - spalvingi lapai nelepus būdas, meilė iš pirmo žvilgsnio.. :geda2: Yra ir kitas - teisingas pavadinimas - alūnės, nelimpa man jis. Iš šios grupelės norėčiau išskirti - heucherą ,,Stormy Seas" ir
Heucherelę ,,Sweet Tea" :
Tiesa, kiek blogiau žiemojo ,,Electra", ,,Amber Waves", ,,Midas Touch".
2. Vaizginos - visiškai nereiklios, gražūs lapai, nuostabiai gan ilgai žydi, greit plinta ir lengvai užpildo užduotą erdvę, myliu už jų meilę gyvenimui.. :D patinka ir naujos jų atmainos, ieškau ,,Arctic fox".
Išskirčiau ,,Burgundy Glow" už lapų spalvinę gamą, ,,Black Scallop"- nepaprastai gražūs tamsūs blizgūs standūs lapai, kompaktiškas ne taip greit plintantis krūmelis.
3.Flioksai. Tiek šliaužiantys tiek šluoteliniai, nu nereiklūs, daugiamečiai- žydi kaip už motiną tėvynę..ir kilimais ir žiedų bombom..
Šluotelinis flioksas ,,Ania":
4. Įvairūs dekoratyviniai česnakai - na koks gėlynas be jų - gražiausia man: ,, Purple sensation "-dėl jų purumo, spalvos ryškumo, ,,Shubertii"- na ten tai fejerverkas, žiedyno dydis nerealus,
Allium ,, Karataviensii":
- nu su niekuo nesupainiosi, akį traukia žydėjimo metu kaip magnetas, ir ,, Sphaerocephalon " šių vis dar ieškau - gražučiai man, ryškūs vyšniniai, na purple spurgiukai..
5. KRAUJAŽOLĖ - šių metų atradimas, iškart į geriausių dešimtuką - o gi labai fotogeniška, žydi veik visą vasarą, puri, pats krūmas lengvas, daugybė šakelių, padeda įkomponuoti daugybę stambiažiedžių primų. Kaip ir apjungia, papildo, neįkyrios spalvos, kaip fonas. Keista, auginau daug metų, bet niekad nekrito ji man į akį..Gal nebuvo tos tinkamos spalvos, rūšies.. :D Kol kas didžiausią susižavėjimą sukėlė ši veislė:
Antras metų atradimas - rūgtis( būtent Persicaria affinis)- tikrai žydi visą vasarą..tikra gėlių žydėjimo čempionė.
Persicaria affinis
O juk seniau net nepagalvodavau, kad reikia ir foninių neįkyrių augalų, visad atkreipdavau dėmesį tik į solistus.. :D
6. Astilbės, arunkai, vingiorykštės - purių margaspalvių šluotelių mylėtojams. Puikiai auga net pavėsyje, nors gerai pakelia ir saulėkaitą. Mylimiausia astilbė ,,chinensis var.pumila" - žemutė ir viena iš vėlyviausių veislių, ,,Erika"- dvispalviai persiliejantys itin švelnių atspalvių žiedynai, ,,Anita Pfaifer", ,,White glory", didysis arunkas - nuostabus pavėsingo ir ne tik kampelio solistas...
Astilbė ,,Europa"- iš favoričių tarpo:
6. Bijūnai. Nauja passija šiais metais, nors turėjau jų nemažai, noriu vis daugiau. Nuostabūs žiedai, gausus žydėjimas, kvapnūs, spalvų ir formų įvairovė, tobuli. Šiemet papildžiau jų net naujom 12 veislių. Uoj kitąmet bus naujų nuotraukų. Gražiausios: stambiais žiedynais, ypač taisyklinga super pilnavidure forma ir neatsilaikiau naujai madai - tuščiaviduriams..: ,,Felix Supreme", ,,Kelway's Glory", ,,Henry A,Sass". Bijūnas ,,Mons.Charles Levegne"- išsiskiria neįtikėtinu žiedo dydžiu, persiliejančiomis spalvomis ir užburiančiu kvapu ir itin gausiu žydėjimu:
 |
7.Šilokai - nelepūs, įvairiapusiai, margaspalviai, daugiaaukščiai. Išskirčiau ,,Angeliną", ir ,,Purple Emperor". Keista, bet yra ir tokių su kuriais nesusidraugauju, pvz.pastarasis - man be proto gražus, bet savo sraigių dėka, jis veik baigia nunykti, rudeniop nepamatau jų grožio. Lieka nugraužti pliki stiebai, apie žiedūs nėr ką ir kalbėt.
8.Pševalskio gaurė - tobula aukštaūgė gražuolė, ilgos žiedų žvakės, išraiškingi karpyti lapai, pasižymi ilgalaikiu žydėjimu, nėr ką ir be pridurti, spręskit patys:
9.Snapučiai - net nesiplėsiu kokia įvairovė, juk be solistų augalų reikia ir tokių užpildančių, papildančių, paprastai puošnių. Gražiausias man atstovas -
Geranium magnificum ,,Rosemoor"
10.Rožės ... Nieko daugiau apie jas nerašysiu, tiek jau visko prirašyta ir be manęs. Kelios jų:
Iš sąrašo matosi, kad iš visų jėgų stengiuosi nepasiduoti olandiškai bangai. :D
Kaip kažkas minėjo, meilė augalams nepastovi. Greit keičiasi mylimieji favoritai vietomis, vieni iškrenta, kiti nusileidžia savo reitingų lentelėje, matyt nuo amžiaus, nuotaikos, mados ir grožio supratimo. Pastaruoju metu man patinka visi šluoteliniai augalai ir burbuliukais žydintys, spalva, kaip ne keista, balta, kurios seniau labai vengiau.O dabar vis daugiau pastebiu jos privalumus, ypač vėlai vakare - kai kitos tamsios (violetinės, bordinės, mėlynos) spalvos paskęsta tamsoje, o balta - žėri ir toliau traukia akį ir kaip ji suriša visus gėliukus.
Nevengiu ir neapriboju savęs kitomis spalvomis. Visos gražios, svarbu tinkamoje kompanijoje ir ne spalvų jūroj. Ne visad man dar pavyksta, nors jau daugiau nei 25 metus gėlės ir augalai - mano mylimiausias hobis, gal net sakyčiau manija, kuri įtraukia, džiugina atpalaiduoja, nuskraidina..
Ir aišku, man gėlynas - ne vien žydinčios gėlės, tai buvo mano gėlininkystės manijos pradžioje - jei ne žydi, tai kam gėlyne reikalinga?.. juokina prisiminus.. Kaip tai seniai buvo..Tai vieta - kur pailsi fiziškai, nežiūrint viso įdėto triūso ir asmeninio dėmesio, kurio reikalauja kiekvienas augalas: nors ranka perbraukt per lapus, nors kauptuku žemelę aplink šaknis pakedent. Vieta - kur atsipalaiduoji emociškai ir papildai jėgas energija, sklindančia iš aplinkos, ir tiesiog - nusišypsai....
Norisi visumos - mano gražaus gėlyno supratimas - bendrame plote įkomponuoti tiek žydintys margaspalviai lapuočiai, suteikiantys gėlynui apimties, papildantys sodą ne tik žiedais ar margintais lapais, bet ir kvapais (jazminai, alyvos, sedulos, magnolijos, azalijos ir t.t..). Beje, tai dar viena neatsiejama mano sodo dalis - kad sodas ne tik žydėtų, bet ir kvepėtų. Virpintų ten giliau, apimtų visus mūsų receptorius, kad lietųsi per kraštus žiedai.Gal ne visai tiksliai, bet mane tai ypač žavi, kai persiliejantys nuo svorio žiedų kupolai susilieja pereina vieni į kitus, apjungia, papildo, užpildo... Dauguma pradėdami kurti gėlyną apie juos net nepagalvoja, kaip ir aš kadaise.
Ir aišku spygliuočiai - dekoratyvūs ir suteikiantys žalumos pilkumos, spalvų, fono visą sezoną, ypač žiemą. Ką bekalbėt apie oro valymą, ypač mieste. Na vieni privalumai ir nei vieno trūkumo. O jau jų įvairovė, tai oho.. Rinkis ko tik širdelė geidžia ir mūsų platumos leidžia.
O jau visa kita, kai yra šis stuburas, užpildo gėlės. Dominuojančios-daugiametės, nelepios, puošiančios žiedais, lapų faktūra, jei nežydi, tai puošia margintais lapais, vėl gi svarbus kvapas. Kaip pvz. hiacintai...Tiesa, tai svogūninė gėlė ir apie jas kada nors plačiau parašysiu.
Stengiuosi, kad gėlyne nebūtų tuštumos, kad nuo pavasario iki rudens būtų ,,veiksmo" - žydėjimo, ir jei pavasarį vyrauja vienos spalvos, vasara gėlynas atrodo visai kitaip, rudenį - gėlyną atrandi iš naujo..
Neapsieinu ir be vienmečių gėlių. Jos gėlynui suteikia įvairumo, pasirenkant kasmet naujas gėles, gėlynas suskamba naujai. Norėčiau išskirti: kvapnias: lobuliarijas, serenčiukus, pelėžirnius. O dar pridėjus dvimetes: tiesiarages našlaites, rusmenes, piliarožes, lunarijas, kvapiąją vakarutę, violetines tūbes, gaisrenas išryškėja būsimo paveikslo vizija.
Taip pat labai patinka kai vienos rūšies augalų būna daugiau, sodinama grupėmis, atsiskleidžia visas jų grožis. Tas ateina su laiku..
Kad ir kokie bebūtų norai permainom, savo vizijos įgyvendinimui mane apriboja laikas, turimas žemės kiekis ir finansai. Kai kurie išsvajoti augalai, kurių sąrašas vis nemažėja - oho kaip kerta per piniginę.
Kartais norisi tiesiog džiaugtis ir mėgautis, pavargau nuo revoliucijų. Smagiausia gerti karštą gėrimą lyjant obels, vyšnių žiedlapių lietui. Lengvu vėjelio dvelktelėjimu užuosti svaigius romantiškus lengvus žiedų aromatus. Užmerkus akis girdėti paukštelių ulbavimą, smagų čiauškėjimą, bičių dūzgimą, ir grožėtis žiedų ir formų jūra...(taip jūra, 6a. sklype.. :D , nes vietos daržovėm veik nebeliko ir visur kur tik galima pasodintos gėlės..) nu manjakė..ką čia bepridursi.. :lotuliukas: :geda2:
Užsiminiau apie daržoves, nors jų liko tikrai žymiai mažiau, bet būtiniausioms savo šeimai, tikrai stengiuosi rasti vietos ir auginti: pomidorai:
Šiemet teko pagaliau įgyvendinti seną savo svajonę - išmėginti naujas netradicines pomidorų veisles, ir patirti naujus intriguojančius skonius.
Tęsiant sąrašą: agurkai, ridikėliai, česnakai, įv.salotos, krapai, įv.svogūnai, petražolės, rūgštynės, krienai ir rabarbarai
nemažai prieskoninių augalų: įv.mėtų, melisų, šalavijų, gelsvės, čiobrelių, raudonėlių žydėjimo metu aplipusių drugiais, naujovės nuostabaus kvapo - anyžinio lofanto ir anyžinės ožragės, pankolių. Neapsieinu ir be uoginių kultūrų: braškių
Šilauogės ,,Spartan" pimasis derlius, labai gardus..mmmm..
vijoklinių margalapių ir dailiųjų aktinidijų - su ypač daug vitaminų turinčiomis uogomis, tradiciniai agrastai bei serbentai, augantys kiekvieno sodyboje, pūkuota vyšnaitė, trešnės, abrikosai, persikas, slyva, senovinės dar senelių sodintos vyšnios ir kelios didžiulės obelis, kurios švelniai apgaubia visą sodą.
O viskas prasidėjo dar kai man buvo 6m.. Mėgau gėlytes, skyniau uosčiau, norėjau mėginti jas auginti. Turbūt kaip ir dauguma mergaičių. 11 m. jau pati tįsiau augalus iš miškų, pievų, sodinau eksperimentavau... Labai daug ko išmokė greta gyvenanti kaimynė Onutė.. Vis dar Ją menu geru žodžiu... Oj kiek gėrybių pateko į mano gėlyną Jos dėka. O kiek naudingos patirties apie augalus, jų priežiūrą, kitas subtilybes, kurių knygose ilgai reiktų ieškoti. O kai sodą paveldėjau iš senelio, tai ir prasidėjo..reformos (kiek mano vaikiškos jėgos leido būnant 15m. Iš apleisto gūdaus seno obelų-vyšnių sodo, kur saulės spinduliai sunkiai prasiskverbdavo, su kur ne kur išlindusiu žiedeliu, užverstu malkų-lentų krūvom, su galybe sandėlių sandėliukų, kur prikrauta įv. šlamšto, jau nekalbu apie užkastus ,,lobius" (su vyru radom ne vieną stiklainį, pinigų deja-ne.. :D, kirvių, įv.metalo, net metalinę lovą ir visą tvorą, stiklo šukių..) - iki šių dienų paversti žydinčia oaze (man) mieste. Gailiuosi, kad riboja plotas, norai beribiai, bet matyt nespėčiau ir nesusitvarkyčiau.
Kalbant apie norus.. Pamatau naujoką augalėlį, kurio dar nepažįstu, bet užkabina kažkuo, ir noriu... Man ta stadija - nepraeinama.
Su augalais draugauju senokai, bet vis dar darau klaidų, vis dar atrandu, kad nežinau to ar kažko kito.. ir čia praverčia gėlininkų forumai ir gelbsti dėdė Googlas.. :D
Negaliu nepaminėti ir gėlyno nuolatinių lankytojų, be kurių jis būtų dirbtinis, negyvas, negyvenamas: tai drugeliai, laumžirgiai, širšės, bitės, galybė paukščių, driežų, katinų.
Aplanko ir ežiukai, užklysta voverės..net šešką mačiau.. :lotuliukas: Kartą užklydo net dekoratyvinis gaidys, gražus miniatiūrinis kaip iš pasakos tupėjo ant žydinčios slyvos šakos. Ot buvau nustebus ryte jį išvydus. Dvikojų neminėsiu.. :D Naujovė - atšilus orams - ogi gausybė oro balionų praskrenda virš galvų. Net nežinau džiaugtis ar rūpintis, kartais į juos žiūrint ir neramu būna..Turiu ir ne tokių mielų svečių - tai sraigės ir ne vieną tūkstantį :verysad: , o tai jau visai kita tema..
TAD APIBENDRINANT mano sodas - gėlynas aprūpina ne tik reikalingiausiais, o ir retais vaisiais, daržovėm, prieskoniniais augalais, gausybe žiedų, spalvų ir pojūčių, bet ir gera nuotaika. Šiam kartui tiek, išsiplėčiau..
